Zakeliškių vandens malūnas

Dubysa – rami, tačiau labai vingiuota upė. Kai kur vingiai ypač dideli ir tinkami užtvankoms įrengti. Jau prieš daugelį metų žmonės naudojosi upės teikiamomis galimybėmis savo gerovei. Ne tik žvejojo, plaukiojo, maudėsi, bet ir pritaikė upės srovės jėgą savo reikmėms. Sumanūs žmonės tinkamuose Dubysos upės vingiuose pripildavo akmenų, užtvenkdavo ir išgaudavo dar smarkesnį srovės kritimą, kuris teikdavo jėgos sukti vandens malūno mechanizmus. Vienas Dubysos vandens malūnų – Zakeliškių vandens malūnas. Tiksliau sakant, šioje vietoje jų būta net trijų, bet apie viską nuo pradžių...












Apie pirmąjį Zakeliškių vandens malūną yra žinoma labai nedaug. Vandens malūnas stovėjo ten, kur yra dabartinės sodybos šiltnamis. Kaimo žmonės pasakojo, kad pirmąjį vandens malūną karo metais šioje vietovėje pastatė žydas, tačiau nei vardo, nei pavardės niekas nežino. Šiuose kraštuose gyveno nemažai žydų. Tai liudija daugelis istorijos šaltinių, o ypač vienas skaudus paminklas, esantis šalia Lyduvėnų (5km nuo Zakeliškių). Šis paminklas skirtas žydų kapinaitėms, kuriose ilsisi apie 300 karo metais nužudytų žydų. Kas žino, gal būt tarp jų ir pirmasis Zakeliškių vandens malūno statytojas.

Apie antrąjį Zakeliškių vandens malūną turima daugiau duomenų. Dėka Lyduvėnų gyventojo Gedo Kaunecko , kuris surado Lietuvos Centriniame Archyve Zakeliškių vandens malūno dokumentus su detaliais brėžiniais, dabar galime įsivaizduoti kaip atrodė, kaip buvo pastatytas antrasis Zakeliškių vandens malūnas. Vokiečių tautybės pilietis Orelis Rauchas buvo antrasis malūnininkas Zakeliškiuose. Vandens malūnas stovėjo ten, kur yra dabartinio trečiojo malūno pastatas. Taip pat yra išlikusi senvagė, kuria tekėjo upės vanduo. Dokumentuose yra nubrėžti ir kiti statiniai. Iki šių dienų yra išlikęs tik gyvenamasis namas, kurio pamatuose įmūryta senovinė girna su užrašu: H.A. RAMM KOWNO. Namas yra šiek tiek renovuotas Mitkevičių šeimos, kurie įsigijo šią sodybą 1956m. Kaip ir kada buvo sunaikiti pirmieji du Zakeliškių vandens malūnai, duomenų nėra. Tik verta prisiminti, kad tuo laikotarpiu siautė pasauliniai karai.

Trečiasis Zakeliškių vandens malūnas buvo statytas Jono Mitkevičiaus (dabartinio sodybos gyventojo Tomo Mitkevičiaus senelio). Šis vandens malūnas stovi ten, kur stovėjo antrasis. Malūnas neveikia jau daugelį metų, tačiau viduje dar yra išlikę nemažai įrengimų, kurie leido iš vandens gaunamos jėgos malti miltus. Jonas Mitkevičius nebuvo vien paprastas malūnininkas. Jis buvo žmogus, kuris pats suprojektavo ir pastatė trečiąjį Zakeliškių vandens malūną. Vandens malūnas buvo pastatytas 1956m. Kaip žinome tais metais dar nebuvo ypatingų įrankių, bei atvestos elektros. Tad galime įsivaizduoti, koks nagingas ir kantrus buvo Jonas Mitkevičius, jei sugebėjo paprastu obliumi, pjūklu ir kitais kaimo žmonėms priimtinais įrankiais, pastatyti trijų aukštų vandens malūną. Verta dėmesio tai, kad įrengimams sukonstruoti naudotos medinės vinys! Tiesiog žavu, kaip kaimo žmogus, būdamas arti gamtos, mokėjo taip prisijaukinti medį.

Gaila, kad Zakeliškių vandens malūnas veikė neilgai. Malti grūdus į šią sodybą žmonės važiavo tik keletą metų. Vėliau atsiradę elektriniai malūnai nukonkuravo senuosius vandens, vėjo malūnus, nes juose malimo paslaugos tapo pigesnės. Galime pasidžiaugti, kad šiuolaikinis žmogus, prisiragavęs civilizacijos išradimų, vėl grįžta arčiau gamtos. Lietuvoje vandens, vėjo malūnai vėl prikeliami naujam gyvenimui. Kas žino, gal būt vieną dieną Zakeliškių vandens malūnas vėl suks savo vandens ratą, teikdamas žmonėms ekologiškus miltus, bei galimybę susipažinti su tikru malūnininko amatu. Ši idėja – dabartinių sodybos gyventojų ateities vizija.



Informaciją parengė: L. Ovčinikova
Mikelių kraštotyros mokyklos absolventė